Vėžiniai susirgimai

Jaučiamės pavargę ir išsekę, mums stinga jėgų nudirbti įprastus darbus... Dažnai dėl to kaltas - vitaminų trūkumas. Manoma, kad vitaminų stygius gali paskatinti vystytis onkologines ligas. Jei norite sustiprinti organizmą ir apsisaugoti nuo ligų, pasirūpinkite, kad Jūsų mityba būtų racionali ir praturtinta vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis. Jeigu sergate vėžiu, patyrėte operacijas, Jums buvo taikoma chemoterapija ir radioterapija, pasitarkite su gydytoju dėl Jūsų organizmo stiprinimo praturtinant dienos racioną maisto produktais, kuriuose gausu Jums taip reikalingų vitaminų.

Įvairių valstybių mokslininkai aktyviai tiria vitamino D poveikį žmogaus organizmui. Tyrimų rezultatai rodo, kad vitaminas D yra labai svarbus komponentas kovojant su įvairiomis ligomis, tarp jų ir vėžiniais susirgimais. Teigiama, kad pakankamas šio vitamino kiekis gali net dvigubai sumažinti riziką susirgti vėžiu. Labai išsamiai vitaminą D ir jo poveikį tyrė Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai iš Kalifornijos universiteto. Jie analizavo tyrimus, atliktus įvairiose pasaulio valstybėse nuo 1966 m. iki 2004 m. Jų tyrimo objektu buvo 30 tiesiosios žarnos, 26 prostatos, 13 krūties ir 7 kiaušidžių vėžio atvejai. Mokslininkų teigimu, pakankamas vitamino D vartojimas net dvigubai sumažina galimybę susirgti tam tikromis vėžio rūšimis. Suvartojant reikiamą kiekį vitamino D, sumažėja rizika susirgti tiesiosios žarnos vėžiu net 50 procentų, o krūties ir kiaušidžių vėžiu - 30 procentų. Daugiausia žmogaus organizmas vitaminą D gauna per odą, veikiamą saulės spindulių. Vitamino taip pat yra žuvies taukuose, tam tikrose riebiose žuvyse - lašišoje, unguryje ir silkėje, margarine, kiaušiniuose, kai kuriose mėsos rūšyse.

Vitamino D deficitas žmogaus organizme - gan paplitęs reiškinys, jis gali sukelti organų ląstelių augimo problemas. Nepakankamas vitamino D kiekis nustatytas 1 milijardui gyventojų pasaulyje: 40 % – JAV gyventojų, 97 % Kanados gyventojų žiemos-pavasario laikotarpiu, 30 % – Europos šalių gyventojų, 30 % – Indijoje, Japonijoje, Kinijoje, Airijoje – 51 % , pakartojus tyrimą, žiemą paryškėjęs iki 58 %, Estijoje – 73 % žiemą ir 29 % vasarą, 2001-2006 m. Vokietijoje ištirti 18-79 m. 1763 vyrai ir 2267 moterys, vitamino D trūkumas nustatytas 57 % vyrų ir 58 % moterų (Eur J Clin Nutr. 2008 Sep;62(9):1079-89 ; Ir J Med Sci. 2008 Jun;177(2):131-4. Epub 2008; The Journal of Steroid Biochemistry and Molecular Biology Volume 103, Issues 3-5, March 2007, Pages 620-625; Holick MF, N Engl J Med, 2007; BMC Public Health 2009, 9:22 doi:10.1186/1471-2458-9-22). Ši problema didėja dėl nevisavertės mitybos, be to žmonės vis daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose.

Vitamino D tyrimą vykdė ir Didžiosios Britanijos mokslininkai iš Oksfordo universiteto. Tyrimo rezultatai parodė, koks svarbus žmogaus sveikatai yra vitaminas D ir koks įvairus yra šio vitamino biologinis poveikis. Jie nustatė, kad vitaminas D turi įtakos daugiau kaip 200 genų, tarp jų ir tiems, kurie atsakingi už vėžinių susirgimų vystimąsi bei tų, kurie sukelia autoimunines ligas, tokias kaip išsėtinė sklerozė, taip pat rachitas, cukrinio diabetas. Vitaminas D veikia DNR molekulę receptorių dėka. Daug vitamino D receptorių yra mažiausiai 35 žmogaus organuose ir audiniuose, tarp jų - žarnyne, inkstuose, kauluose, smegenyse, širdyje, kasoje, prieskydinėje liaukoje. Tyrimai parodė, kad vitamino D gausa gerokai paveikia žmogaus imuninę sistemą ir ypač tas ląsteles, kurios kovoja su vėžinių auglių formavimusi. Šios ląstelės, vadinamos T limfocitais, neaktyvuojasi jei žmogaus organizme trūksta vitamino D. Oksfordo mokslininkų tyrimo rezultatai parodė, kad vitaminas D panašiu būdu įtakoja žmogaus organizmą ir kitų ligų atsparumui. Mokslininkai rekomendavo gydytojams skirti „saulės vitamino” ir nėščioms moterims bei vaikams.

Švedijos ir Danijos mokslininkų bendrame tyrime buvo tiriami daugiau nei 3 tūkstančiai vėžiu sergančių žmonių ir tiek pat sveikų. Jie teigia, kad saulės spinduliai naikina vėžines ląsteles ir gali sustabdyti navikų augimą. Pasak Skandinavijos mokslininkų, iš saulės spindulių gaunamas ultravioletas gali sumažinti vėžio riziką 30-40 procentų.

JAV Ročesterio medicinos centro universiteto mokslininkai dvylika metų stebėjo 512 moterų, kurios sirgo krūties vėžiu. Buvo nustatyta, kad nuo to, ar organizme yra pakankamai vitamino D, priklauso, jos pasveiks ar ne. Negana to, paaiškėjo, kad trūkstant šio vitamino vėžys gali atsinaujinti. Pavyzdžiui, jei gyvenate Lietuvoje, septynis kartus labiau rizikuojate susirgti krūties vėžiu nei moterys gyvenančiosios kuriame nors tropiniame krašte.

Neseniai šešių Europos valstybių mokslininkai išanalizavo net 520 tūkst. žmonių iš dešimties valstybių vėžinių ligų rezultatus. Nustatyta, kad kraujyje pakankamai vitamino D turintiems žmonėms rizika susirgti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu sumažėja net 40 proc. Šiuo vėžiu serga apie 9 proc. visų onkologinių ligonių, Lietuvoje kasmet suserga apie 700–800 žmonių.

Vitaminas D gali efektyviai padėti ir gydant prostatos vėžį – tai nustatė britų mokslininkai. Kasdieninė vitamino D dozė kas penktam pacientui prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį - kuris laikomas ligos sunkumo rodikliu - sumažina perpus. Vitamino D vaidmeniu sergant prostatos vėžiu susidomėta, kai tyrimais nustatytas šios ligos rizikos ir buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose ryšys, praneša BBC. Tyrimo vadovas profesorius Jonathan Waxman iš 26 ligonių, sergančių pasikartojančiu prostatos vėžiu, penkiems kasdien skirdavo vitamino D. Dviems PSA lygis nukrito daugiau nei perpus, dviems - 25-50 procentų, o vienam - mažiau nei 25 procentais. Vienam vyrui toks poveikis išliko 3 metus. Prof. S. Waxman iš Londono imperinio koledžo sako, kad gydymas vitaminu D buvo veiksmingas, jį ligoniai gerai toleravo. Mokslininkai mano, kad vitaminas D veikia androgenų receptorius, kuriuos stimuliuoja tokie hormonai kaip testosteronas ir kurie dalyvauja prostatos vėžio mechanizme. Profesorius Malcolm Mason, kuris yra fondo „Vėžio tyrimas JK" prostatos vėžio specialistas, teigia, kad tyrimo rezultatai teikia vilties ir tokius tyrimus reikia tęsti bei plėtoti. „Mes patariame prostatos vėžiu sergantiems vyrams pasitarti su savo gydytoju dėl vitamino D vartojimo", sako jis.

Kaip rašoma independent.co.uk, profesorius, onkologas Angusas Dalgeishas iš Londono St. George ligoninės itin didelį dėmesį skiria vitamino D kiekiui jo gydomų pacientų organizme. Profesorius vadovauja ligoninėje esančiai melanomos (sunkiausia odos vėžio forma) ligonių klinikai. Joje atlikti tyrimai parodė, kad daugumai ligonių trūko vitamino D. „Jei skirsime vitamino D tiems ligoniams, kuriems jo trūksta, jų gydymo rezultatai bus geresni. Nė kiek nenustebčiau, jei ankstyvo atkritimo atvejais vitaminas D pasirodytų veiksmingesnis, nei 10 tūkst. svarų per metus kainuojantys vaistai. Dešimt metų tyrinėju interferoną (veiklioji medžiaga), už kurį Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba skiria kiekvienam pacientui kasmet po 10 tūkst. svarų ir kurio poveikis menkas. Mano nuomone, vitaminas D gali būti kur kas veiksmingesnis", - teigė onkologas.